Sergijus Staniškis

Sergijus Staniškis (kovos vardai Litas, Viltis; 1900 m. vasario 10 d., Geležiniai – 1953 m. vasario 3 d., Naravai) – Lietuvos kariuomenės karininkas, Lietuvos rezistentas.

Biografija

Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Baigė keturias Marijampolės realinės gimnazijos klases. 1920 m. spalio 25 d. priimtas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923 m. baigė Kauno karo mokyklą. Tarnavo Antrajame ulonų pulke. 1928 m. tapo vyresniuoju leitenantu. Nuo 1935 m. tarnavo husarų pulke. Tais pat metais pakeltas į kapitonus. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, spalio 17 d. atleistas iš karo tarnybos. Baigęs tarnybą tuometinėje kariuomenėje kapitonas Sergijus Staniškis įsigijo ūkį šalia Kauno, Šatijų kaime, dabartinėje Lapių seniūnijoje. Čia gyveno su žmona ir dviem dukromis. 1941 m. birželio 14 d. išvengė trėmimo. Staniškis mėgo žirgus, kelis laikė savo ūkyje. Iš savo sodybos Šatijuose S. Staniškis ankstų rytą išjojo prisijungti prie partizaninio judėjimo. Sergijaus Staniškio slapyvardis - Litas. Antrosios sovietų okupacijos metu, 1945 m. vasarį apsigyveno Bevardiškiuose pas brolį Kazimierą, slapstėsi Žuvinto paliose ir Buktos miške. Subūrė pirmuosius partizanus, kuriems vadovavo 1945 m. rugpjūčio pradžioje vykusiame Palių mūšyje.

1945 m. paskirtas A apygardos (vėliau tapusios Dainavos apygarda) vadu. 1946 m. sausio mėn. susijungus Dainavos ir Tauro apygardai ir įsteigus Nemuno sritį, 1946 m. balandžio 9 d. paskirtas srities štabo Operatyvinio skyriaus viršininku, liepos mėnesį – štabo viršininku. Parengė naujus mobilizacijos nurodymus. 1946 m. balandžio 23 d. dalyvavo priimant Lietuvos partizanų vadų deklaraciją Punios šile, buvo deklaracijos signataras. 1947 m. rugsėjo mėn. paskirtas Dainavos apygardos štabo viršininku, gruodžio mėn. – šios apygardos Dzūkų rinktinės vadu. 1949 m. gegužės 19 d. Dainavos apygardos vadų sąskrydyje išrinktas į Vyriausią vadovybę, tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio nariu. 1950 m. sausio 19 d. iš Adolfo Ramanausko-Vanago perėmė Nemuno srities vado pareigas, kurias ėjo iki mirties. Nuo 1950 m. birželio mėn. pagal Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) statutą skyrė ir tvirtino apygardų vadus. Palaikė ryšius su LLKS, Jūros srities vadovybėmis. 1952 m. Jonas Žemaitis-Vytautas paskyrė Staniškį savo antruoju pavaduotoju.

1952 m. gegužės mėn. MGB inscenizuoto Dainavos apygardos Kazimieraičio ir Šarūno rinktinių sąskrydžio metu apygardos vadu vietoje Vinco Daunoro-Ungurio paskirtas MGB užverbuotas Juozas Karpavičius-Medelis. Paskyrimą rugpjūčio 30 d. patvirtino tuo metu Nemuno sričiai vadovavęs Staniškis. Užverbuoto Dainavos apygardos štabo pareigūno atvestos MGB pajėgos 1953 m. vasario 3 d. apsupo Staniškio bunkerį. Partizanas, sunaikinęs visus dokumentus bei ryšių įrangą, nusišovė.

Pripažinimas

• 1997 m. gruodžio 22 d. pripažintas kario savanorio statusas;
• 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio kryžiaus trečiojo laipsnio ordinu, suteiktas pulkininko laipsnis.